Alternatyvaus investavimo įstatymų pakeitimai: plečiamas nebankinis finansavimas ir perimama AIFMD II

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2026 m. rugsėjo 23 d. posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam teisės aktų pakeitimų paketui, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/927 (AIFMD II). Šiais projektais koreguojami Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų, Kolektyvinio investavimo subjektų bei Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymai.

Teisės aktų pakeitimų tikslas – suteikti augančioms šalies įmonėms papildomų galimybių pritraukti finansavimą iš privačių skolos bei rizikos kapitalo fondų, mažinant priklausomybę nuo tradicinio bankų sektoriaus paskolų. Kartu nustatomos griežtesnės veiklos ir rizikos valdymo taisyklės fondų valdytojams.

Vienas esminių siūlomų pakeitimų – Lietuvos bankui suteikiama teisė išduoti leidimus alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų (AKIS) valdytojams depozitoriumo paslaugas pirkti iš kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančių teikėjų. Ši priemonė skirta spręsti vietos rinkoje susidariusį depozitoriumo paslaugų deficitą bei sumažinti dėl ribotos pasiūlos išaugusius paslaugų įkainius.

Projektuose numatytas aiškus į paskolas investuojančių fondų (angl. loan-originating funds) reglamentavimas. Šiems subjektams nustatomi konkretūs skolinimo limitai vienam skolininkui bei rizikos diversifikavimo reikalavimai. Taip pat įtvirtintas visiškas draudimas teikti paskolas pačiam fondo valdytojui, jo darbuotojams, valdymo organų nariams bei su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Valdymo įmonėms nustatomi papildomi organizaciniai reikalavimai: asmenys, priimantys investicinius sprendimus, privalės dirbti visą darbo dieną ir nuolat gyventi Europos Sąjungoje arba eiti valdymo organų nario pareigas. Be to, atvirojo tipo fondų valdytojams nustatoma pareiga pasirinkti ir įdiegti bent dvi suderinto sąrašo likvidumo valdymo priemones (LMT), tokias kaip išpirkimo vartai, išankstinio pranešimo terminai ar specialūs išpirkimo mokesčiai.

Finansavimo ieškančioms verslo įmonėms šie pakeitimai reiškia platesnes nebankinio skolinimosi galimybes, tačiau struktūrizuojant sandorius su skolos fondais teks atsižvelgti į taikomus diversifikavimo limitus bei sąsajumo su fondo struktūra ribojimus. Įstatymų paketas pateiktas svarstyti Seimui; konkretus įsigaliojimo terminas priklausys nuo parlamento priėmimo procedūrų, o techninę leidimų ir priemonių taikymo tvarką vėliau nustatys Lietuvos bankas.